Išlikimo epizodai - būti ar nebūti?

Jau iš anksto žinau, mano apsakas bus
nėščios moters ar vyro su atsikišusiu
pilvu formos. Laisvas ir gyvybingas,
tiek lyties plaukiančios Šventosios upe prasme,
tiek laisvaelgiškumo bei laisvės mąstyti prasmėmis.
Šis pilvo formos tekstas liudija, kad mano
galvos mintys ir mano burnos žodžiai yra
kur kas vaisingesni nei mano paties kūnas jaunystėje.
Per žodį galiu įkvėpti gyvybę kelio dulkei ant savo
jau dulsvėjančių bet dar vis mėlynų batų ir šiam
būsimam tekstui. Aš galiu persistengti, galiu būti
nepakankamas - na žinot, tos įžangos ir tas visas
tolimesnis įkarštis - taip taip, tokie dalykai  dažnai
būna nesutramdomi.
Bet ne todėl, jog norėčiau nupasakoti galią
aš rašau. Rašau norėdamas likt žmogumi.
Kažkokia teisuolė metano ūko debesyje,
dabar jau tiksliai galiu nusakyti - kuris yra
mėšlo atspalvio, sako - kiekvienas turi teisę
išsakyti savo nuomonę. - Kiekvienas
turi teisę susitapatinti su savo prokalbe, -
atsakau jai aš.

Šitoje galeroj vieni galaktomanai
ir meilės nė lašo! Lašas yra,
jis nuo kiekvieno kūno, bet meilės nėra.
Visi gulime nuogi po apiprausimo,
dušo galvutė perduodama iš rankų tiesiai į
amžiną atilsį, šalia manęs efektinga moteris,
kurios papai nematomi, bet įsivaizduojami.
Gaila negaliu minėti kas ji tokia, sakyčiau
- mūsų prezidentė, bet šypt, taip negalima ir
ne, tūkstantį kartų ne - tai ne prezidentė.
Veidas intelektualesnis, o akys nė kiek
nėra panašios į suvažinėtos lapės,
bet panašiis į akis gyvos lapės - atkreipkite
dėmesį - yra ir nėra. Ji labai panaši į nuogą
įsivaizduojamą Juliją Latyniną, na nėra pas mus
tokios personažės, yra ir nėra. Yra kekšių,
bet nėra intelektualių. Yra galinčių nusišlapinti
bibliotekoje, bet nėra įmanančių parduoti
tą patį kvapą po dvidešimties metų. Knygų
apie baltają gvardiją kvapą, irgi tos dar neparašytos apie
Čepajevą ir Tuštumą. Yra trys Diuma, yra Diuma su
Kamelijomis, yra Trys muškietininkai, yra pratęsimas
pavadintas Po Dvidešimties, bet ne, ne, ne - jeigu
tik galite nesiūlykite man surogatų. Julija nebejauna,
ta matoma, bet ir nesena - ji raganiško amžiaus.
veidas jos, nežinau, toks nei patrauklus, nei
atstumiantis, pačiai jai, manau, kad virš penkiasdešimties,
bet duodu klibantį dantį ir garbės žodį - nepaisant jos
judiškai antikrikščioniškų pažiūrų, aš tikrai
noriu pažiūrėti kaip atrodo jos papai! Gali būti, kad aš
norėčiau kažko daugiau, galbūt vanilinių ledų
kurie atitiktų būseną tarp pamatyti ir paliesti. Kas žino,
ko norėčiau aš?

Čia yra tik
manija ir tik galaktika, bet nėra to,
kas paprastai būna svarbiausia gyvenime.
Yra ir nėra tuo pat metu, va kas
mane jaudina buvimas ir nebuvimas
tame pačiame tarpsnyje tą pačią akimirką.
Teisė turėti ir teisė neturėti.
Ar galima būti nebūnant?
Į šį klausimą geriausiai atsako
Šriodingerio katinai ir katės.
Užtat Julija visada laiko ranką
ant ranktūrio taip, tarsi glostytų katę.
Nesidievagosiu, kas nori gali patikrinti,
katės-ranktūrio miaukimas girdimas
aiškiai.

Ar gali būti kas nors, tarkime, kad tu,
gyvas ir miręs vienu metu?
Taip gali, jei tu esi zombis.
Ar gali blizgėti, aliejumi įtrintos
šlaunys, plikė tarp tų šlaunų ir vasarine jūra
žengianti saulė?

Gali - štai jums ir atsakymas!