Rašyk
Eilės (74201)
Fantastika (2201)
Esė (1500)
Proza (10535)
Vaikams (2509)
Slam (49)
English (1133)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Aidas. 8 Dalis. Luis Ferje.

Luis Ferje, -  į šį vardą sutelpa visos geriausios tavo mintys, svajonės ir ne tik tai. Visko kas tu esi ir ko sieki, tobulas išsipildymas. Dalykai, kurių tu slaptoje troškai, ateis pas tave su šviesa, džiaugsmu ir dideliu užtikrintumu, kad tu radai save, savus ir pagaliau nurimai.

Šviesos angelas, aušrinė žvaigždė, visa tai kas atėjo į tavo gyvenimą gera- šeimininkas. Jo vardas- Luis Ferje, o dar tiksliau- Lucifer. Prancūziškai labai gražiai ir švelniai skamba- Liu si fi..

“Tą dieną, kai dangiškosios būtybės suėjo tarnauti VIEŠPATIES akivaizdoje, su jais kartu atėjo ir Šėtonas. 7 VIEŠPATS klausė Šėtoną: „Kur buvai? “ „Klajojau po žemę, ­ atsakė VIEŠPAČIUI Šėtonas, ­ ėjau joje sargybą. ”

Liucifer labai saugojo Jobą ir jam sekėsi. Gabus angelas, -  ir su jo pagalba Jobas turėjo viską ko jo širdis troško. Namus, vaikus, žmoną.., na ir visą kitą bullshitą kas padoriam piliečiuis ir priklauso.

Atidirbęs pamainą ir gerokai dėl to užsipisęs Luisas pagarbiai prabilo: “Dabar visą ką aš jam daviau, atimk iš Jobo ir jis keiks tave į akis”. Ir Jobas keikė, paskutiniu matu klojo savo Viešpatį.

------

Alio, Žiedlapėli, kur tu?
Miške.
- Kur?
-Klausyk brangusis.. Būk geras, atsiknisk nuo manęs šiuo momentu.
-Kas atsitiko?
-Tu gi žinojai, kad aš norių slidžių. Tai va, dabar žiema, yra sniego. Aš dirbau, ilgai taupiau ir nusipirkau geras slides. Dabar esu viena miške, jas deduosi ir šliuošiu kur norėsiu. Viena.
-Aš galvojau, kad kartu smagiau..
-Viena šliuošiu, šiuo momentu man niekas nėra reikalingas.

Byp, byp... pyst, - ragelis padėtas, o pabandžius visgi susisiekti, - abonentas nepasiekiamas.

Taigi tau kūrva aš ir padėjau susitaupyt. Šmėžtelėjo Aidui mintis, bet jis nuvijo ją šalin, nes ją mylėjo ir į kelio ženklus dėmesio nekreipė.

Aido pastangomis, nors su pinigais buvo striuka, pradėjo augti gražus beveik 100 kvadratinių metrų priestatėlis-kotedžiukas. Pristatytas prie seniai nupirkto namo. Gražioje, tykioje miesto vietoje. Iš kur pinigai?
Visiems įdomu.

Nors išsiskyrė ir viską atidavė, bet šį žemės plotelį ir galimybę įsikurti pasiliko. Dalį mokėjo pats, kitą dalį į ateitį sumetė draugai, dar kitus skolinosi. Daug meilės ir dachuja vilčių sudėjo į tą vietą. Kuklu, žemės nedaug, bet už lango žydės sakuros ir bus mažytis kiemelis kur jie su Žiedlapėliu galės ramiai ir laimingai džiaugtis vienas kitu ir kas neišvengiama po trupučiuką bręsti., nes kaip smetoniniai laikraščiai kažkada rašė, - “tai yra miestas, kuriame galima aktualiai gyventi. ”

Luis Ferje, stengėsi iš širdies, nebūtų angelas-sargas. Tik kuomet jam vieną dieną pabodo, gal iš vakaro perlenkė. Tai ryte atėjo pas Viešpatį ir tarė. Užpiso mane tarnyba, alga maža, o dirbu tiek, kad pailsėti negaliu. Nu nafik.. atimk viską ką daviau jiems ir jie keiks tave į akis. Pochui- tarė Viešpats. Tavo dalykai, elkis kaip išmanai..

Ir velnias davė atkąsti Ievai obuolį. Ta viena, labai moteriškai ir pragmatiškai paslapčia, atėjo apsižiūrėt kas gi jai yra statoma. Ir tai ką išvydo, jai nepatiko. “- O, tu pagalvoji kaip aš čia gyvensiu kai tu numirsi? ”, “- Čia lankosi tavo vaikai, kaip man jaustis? ”. “- Ble, plytelės antrame aukšte.. supranti, kad tokias klijuodavo senovėje? ”.

“- Eikš pas mane, kur aš gyvenu. Kažką pamatysi ar pajausi kaip turi būti”. Ir tas ąsilas, mano draugas Aidas savo nelaimei nuėjo. Žiedlapėlis gyveno puikiai atremontuotame dviejų aukštų name su rūsiu. Jos buvęs vyras gerokai jos labui padirbėjo. Viskas įrengta taip kaip ir turėtų būti. Su meile savo žmonai.

Aidas atėjo su buteliu vynu ir puokšte gėlių. Paprašė kamščiatraukio, atsikimšo. Isipylė į taurę šlakelį sau ir bandė čia pat šmaikštauti: “- Įdomu kaip ši partija vyno? ”. Bajeris buvo nesuprastas. “- Aidai!? Tu gėrei vienas? Man pirmai nepasiūlei? ”. “- Klausyk brangusis. Aš visą vakarą stebėjau tave. Tu dedi alkūnes ant stalo. Atsikrekšti ir nusispjauni mano tuolete. Ir iš praeito karto prisimenu, kad tu naktį knarki. ” “- Ar tu pagalvoji, kaip aš galėčiau su tavim gyventi? ” .

“- Na gerai, aš iškūrenau pirtį, eime. Parodysiu kas yra sauna”. “- Tu gi seniai norėjai pabūt su manimi pirtyje, pagaliau tavo svajonė išsipildys”.

Žodžiu piso ji Aidui per smegenis su didele jėga, kol galų gale pareiškė: “- Žinai, nepyk.. aš ir taip, ir kitaip žiūrėjau į tave savo namuose, bet tu prie mano interjero netinki”. Va taip šaltai, paprastai ir be pykčio.

Po šio vizito Aidas užrašė eiliuką:

Esu ties
Išprotėjimo
Riba.

Šią ribą,
Pasiekiau.
Staiga.

Jos namuose jis daugiau nebesilankė. Paprašė, kad ji daugiau nebeateitų į jo šokių studiją. Tai Žiedlapėliui buvo smūgis į paširdžius. Ji jį prakeikė. Drąskėsi ir šaukė: Kas aš tau? Kaip su paskutine kūrva tu su manim pasieilgei! Ir apdrąskė jam kaklą.

Luise Ferje šypsojosi ir nuobodžiavo.. Jo pastangoms atsitraukus, šie Klevai buvo nukarūnuoti..
2020-10-29 23:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-28 18:49
Lech
Ir į*i*i* paskutinę, o gal prieš paskutinę dalį, nes kaip bebebūtų keista,- prozą ČIA skaito daugiau žmonių nei poeziją.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-15 13:57
Damastas
Šiaip tai bibienė čia. Papasakosiu dėl ko:
visiškai neaišku kam pasakotojas prisistato Aido draugu. Ligšiol nėra jokių epizodų, kur dalyvautų pats pasakojimo naratorius, tad kam jis išvis reikalingas? Kad galėtų įterpti pasakojime daugiau keiksmų? Jais atmiežtos neva biblijinės scenos skamba paaugliškai ir nebrandžiai. Aido gyvenimo epizodai atrodo labiau karikatūriški, nei realistiški. Apskritai ši dalis parašyta ypatingai atmestinai, pabaigoje pusę akimirkos prisiminiau Vonegutą, bet čia prajuokina nebent paties rašymo negrabumas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-30 17:47
Lech
Keikti ir prakeikti yra du skirtingi dalykai. Jobas keikė dieną, kurią buvo gimęs, o tai reiškia tiesiogiai suabejojo savo Kūrėju.  Kita vertus, savo religijos neišsižadėjo (neprakeikė), ką siūlė padaryti jo žmona.

Taip tu teisus. Jobas taip ir sakė, gyvenimas yra labai didelė zalūpa Dieve. Menas tau yra svetimas Viešpatie, jeigu taip viską padarei.

Pabandyk įsivaizduot, kad keiksmažodžiai mano tekste, yra kaip pūliuojančios votys ant Jobo kūno, kurias jam teko gramdyti su šuke ir bus tau daugiau meno.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-29 23:48
užkaboris
Jobas nekeikė, žmona jį kusijo  prakeik ir numirk.
Ne kažkas.
Savo patyrimus aprašinėti reikia meniškai, be keiksmažodžių, jei įmanoma jų išvengti.
Bet žodis menas tau yra svetimas. Kažkokia zalūpa. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą