Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Paprastasis Motiejukas Paprastasis Motiejukas

helovinas ir pasaka be galo

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


aš slapstausi už durų
kai žuvies skeletai su gobtuvais ir apsiaustais juodais
beldžiasi daužo duris žeberklais ir šaukia mes tavo
mirę eilėraščiai sako mes tavo mirę rudenys
liepia atidaryti duris ir imtis grėblio ir eiti kartu grėbti lapų
iš kiemo o mes tave baksnosim žeberklais nes juk tie lapai
tai tavo liūdesys ir nuovargis ir šleikštulys eiti toliau su mirties šešėliais
kartu apsikabinus sako sukrausim į krūvą tuos tavo liūdesius
ir nusivylimus kompostuosim ir užauginsim degantį krūmą
aš sužavėtas tokios idėjos atidarau o ten stovi nuoga moteris su bizūnu
sakau gal kavos puodeliui pradžiai užeikit lauke juk vėsoka
o ta man kad tvos per makaulę su skėčiu tarsi aš kaltas būčiau kad lyja
ir tiek ilgai neįsileidau nes žmonės įsileisti per daug tampa artimi tad atleisk
kad lietus tas iš debesies tokio švininio sakau iš to švino po gabalėlį
gyvenimo sunkio mano ir tavo atgremšiu peiliu aš dangaus
taip gaminuosi iš jo svarelius ir tiek tegul kartais lyja o kam to lietaus
ji man sako kam to niauraus dangaus juk aš noriu būt tavo saule
bet nusuku kalbą vis į gelmes vis į pavėsius kad neuždegti aistros
svareliai tie plūdėms sakau kad būtų stačios vandens paviršiuos
o šios kad praneštų kad kimba kai niurkteli gelmėn žuvis ta nupaišyta
ant smėlio užrašyta kaip ženklas kad yra tame kažkas švento
tuo tarpu už durų susiburia dar daugiau personažų žvejų ir dailidžių
ir prašosi į namus mano tarsi tikėtų kad tai man būtų paguoda
kad krisiu ant kelių tik pamanykit aš dėl kažko kaltas aš mušuosi į krutinę
tai tiesiog kosulys žodžių kirbina gerklę kutena plaučius tai menkas užspringimas ir tiek
ir tuo tarpu girdžiu kaip kuždasi svečiai šitas serga labai reikia gydyt
o aš nė žodžio pratart negaliu aš užspringęs žuvies kaulu daužausi krūtinę
jau palinkęs ties unitazu atkosėju savo gyvenimo kryžių ir paskubu nuleisti vandenį
kad niekas nepamatytų kol vynu nevirto vanduo ir galiausiai galiu vėl kalbėti
tarti žodžius kurie kala prie kryžiaus mano gyvenimą
kur kiekviena apvali vinies galvutė yra tabletė nuo krūtinės diegimo
jau sakau užeikit aš atviras visiems aš atsisėdu ir tuo metu
gebenės apvija visas kambario sienas ir suriša man rankas už nugaros
o priešais krėsle atsisėda Dionisas prie vynuogėm nukrauto stalo
ir postringaut ima apie mano netinkamus pasirinkimus moterų
kurios negarbino vyno ir virto šikšnosparniais tamsiose mano namų pakampėse
karaliaus Minijo dukterys dėl gyvenimo tokio koks jis būna nuobodus ir šleikštus
bet tuo viskas nesibaigia ir girdžiu kaip dar kažkas beldžia
šiandien matyt svečių garbingų diena virto tavo šikšnosparniais dar pakartoja
o aš einu atidaryti durų su skardine nuo saldainių kurioje tik sliekai
na vaikai aš jus pamokysiu žvejoti ant sumurkdyto purvu kranto
numindžikuoto  tik nenuslyskit į eilėraščių upės tėkmę per liūtį aš einu
į eilėraštį kaip į žvejybą pro šakas per lapus pūvančius ant tako
rudeniu alsuojančius takeliu pramintu bet jau primirštu
į susivėlusį valą žodžių prapuolęs ir spardausi kartais kartas nuo karto
ir taškausi į šonus lapaiss šie taip nuostabiai čeža po kojom
tartum būtų visas pasaulis ir daug daug mirusių kūnų irgi po kojom
kurių neprikelsi tokiu lapų čeženimu tik nebijokit čia tiesiog visur kapinės
o tie sliekai dar nepašvinkę tad imkit įbruku vietoj saldainių ir paaiškinu
turėtų užkibti koks nors šventasis ir paaiškinti kaip jums mažutėliai
reikėtų gyventi o aš jau eisiu su kuprine ant peties į savo žvejybą
kurioje vien tik žuvys paguoda ir plūdės niurktelėjimai stebuklingi
į mano rudenį kuprinėj prikimštą lapų auksinių tarsi šviesos nešuosi
kažkada pažadėtos kažkokio šventojo bet taip ir nesugautos
tik lapai laikinumo kvapu prasišviečia pro krūtinės skyles
tarsi pro dangtelį sliekams subadytą su viltimi kad užkibs
ir nesuvels gyvenimo valo aršus ešeriukas ir eisiu tiesiai prie upės
pro kapines čežindamas lapus po kojomis tyčia labai garsiai
nesibijodamas prisikėlimų kryžiais subadytą žemės paviršių it špagomis
po dvikovų su gyvenimu kurio niekas taip ir nepaaiškino iki galo
taip kaip niekas neperskaitė eilėraščio iki galo taip kad numirtų
vos tik jį perpratęs  būtų neva iki galo ir tik skeletas jo šoktų atmintyje
kai svečiai mano dar bando ištardyt mane spigindami lempa į akis
kad jų nematyčiau ir būčiau nesuskaitomai pats parašytas kokie
mano pasiekimai garbinant vyno dievus neišduosiu ir liksiu
tik eilėraštis kaip pervirus žuvis nuo kurios nukrenta mėsa
į baltą lapą ir lieka tik tavo mirties ženklas ant vėliavos kaulai
vėjyje plaikstomas šešėlis minties kurios vengta praryti
bijant užspringti vienatvėj kai niekam nebus padaryti
heimlicho manevro kad atkosėtum gyvenimo gumulą
reikia rašyti taip kad mintis linktų šešėlyje o skaitytojas mirtų
kartu su tavimi kai nebelieka ko klausti tik įsiklausyti ir praryti
kabliuką net jei eilėraštis tik lydeka su daug ašakų ir be išėjimo be plano
evakuacinio ir gaisrui gesinti vanduo tvenkinyje už devynių
jūrų ir devynių marių tik pasaka lieka tikėti kur lydekai paliepus
man panorėjus skaitytojas pats susikurs sau pasaką ar mitą
o man už ausies tyliai kutens pavasarius šikšnosparniai dukros
ir tikiu joms bus suteiktas dar vienas šansas nebesislėpti ir pagarbinti vyną
bet tai bus kitą be pėdsakų praėjusį rudenį kai čirkštels užtrauktukas
lavonmaišio juodo su žodžiais už akių užtemptais gobtuvais ir minties budeliai
vėl pasibels į duris už kurių stovėsi ir pro akutę matysi tik pašarvotą save
beskaitantį eilėraščius kuriuose vien tik pūvantys rudenio lapai ir šventė
kurioje išsipaišęs veidą mirties ženklais šoksi gyvenimo šokį transo pagautas
apgrauši kiekvieną eilėraščio eilutę it kaulą numestą į kasdienybės dubenį
2020-10-28 23:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-12 01:22
gogo
nepaskaitoma
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-29 17:02
užkaboris
niekas neperskaitė eilėraščio iki galo
nes nebepratę skaityti ilgų
duokit lengvesnių trieilių
monostichų
užuominų
pauostyt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-29 10:58
Juozas Staputis
Gražiai ir nuoširdžiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-29 09:22
Lui
Lui
Prisipažinsiu, kad kai pamatau tokias ilgas nerimuotas eiles, šiek tiek išsigąstu ir atidedu skaitymą. Daugžodžiavimas emociškai vargina. Man patiko, čia buvusio poeto pasakymas, kad, jei iš poezijos išimi vieną žodį, vieną eilutę ar pastraipą ir eilėraščio mintis nesikeičia, tai reikia taip ir padaryti. Neapkrauti stalo nereikalingomis kojomis. Dėl stabilumo jam užtenka keturių kojų, dėl kompaktiškumo gali stovėti ir ant trijų.
Bet suprantu ir tai, kad autorė turi platų emocinį srautą, kuris veržias, išardo užtvanką ir sprogstama galia iš jos esybės išsilieja. Toks gilus jausmingumas irgi ne visiems duotas. Tik emocijoms aprimus, reikėtų tuos srautus užglostyti, kažkiek suvaldyti į eilėraščio formą. gal atskirais posmais?
Ypač patiko mintis, kad per lietų įsileisti žmonės tampa per daug artimi. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-29 07:39
subjektyvus
Kad srautinė echolalija čia - abejonių nekyla. Kad paskaitoma - irgi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-28 23:22
karantinas
Čia nelyg labai labai sužeistos, jau į grimstančio šulinio pusę persisvėrusios, bet niekaip nesuaugančios moters-mergaitės atminties fantomai.
Kas tave nuskriaudė, kas iš tavęs atėmė gyvenimą?
Ne kūrinys tai, bet pagalbos, kurios nieks niekada nesuteiks ieškojimas. Ką veikia, kur pasislėpusios tūno psichiatrinės ir visokios mūsų soc tarnybos?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą