Skiriu Luko T. šmėklai
Ant bėgių guli moteris. Jai apie 40 metų. Netekėjusi, be vaikų, niekad nepatyrusi meilės ir laimės. Atsigulė šaltą rudens naktį, lyjant lietui ir krentant ant žemės lapams. Buvo išgėrusi. Užmigo. Išaušo rytas. Atmerkė akis ir nustebo, kad yra gyva. Nusivylė. Prisiminė, kad tais bėgiais jau seniausiai nevažiuoja traukiniai. Baisiai sušalo, pasigavo plaučių uždegimą ir neilgai trukus mirė. Dieną prieš mirtį, po ilgų apmąstymų, ji iš visos širdies garsiai nusijuokė ir tai buvo pirmas kartas kai burnoje pajuto laimės skonį ir meilę savo absurdiškam gyvenimui.