tokia ji jau bus gimusi -
liūdniausia motina žemėje
sako už gimdymą bus atsilyginta
žmogumi ir jo meile
tokį jį jau bus ir pagimdžiusi -
DIEVĄ
auksinio veido
deimantinio gudrumo
bet mažumėlę ir gyvulišką
vagiantį savo motinos jaunystės likučius
imantį tai ko niekas nesiūlė
ir net kai kada draudė
kartais atrodo jis iš kitur
tai ką jis kalbąs ir tai ko jis norįs
lyg ne žmogus, tokių nepažįstama
tačiau tokios tamsios naktys
ir taip apšalę langai
rasojantys ir maišantys protą
nuo šilto vandens ir ūkinio muilo
kai grįžta sūnus iš miško
nuo jos kyla garas
kaip nuo duonos plutos
šaltame kambaryje kūnas minkštesnis
ir motina neišsižada sūnaus