jie visi lėtai kelia rankas
stovėdami balkone virš miesto
laimina
įspaudžia į žvyrą
tu susilanksčiusi popierinė lėlė
žuvis žvyre
jų rankos sodina tave ant delno
plataus kaip dangaus kolonados
išskaido po vieną mikro
ir sklendžia visos tavęs
į įrankių dėžę
amžinam varikliui
po to krenta balkonas
jie išsivaikšto po garažus
tu virš miesto
lėtai keli rankas