Po teismo

Kaip sunku
Kaip slegia Tiesą
Kaip smaugia lietus
Pulsuojančias baime
Kraujo gyslas
Labiausiai galvoje
Ten, kur pridengti Tiesos
Begėdiškos nuogystės
Nepasiekia širdis
Savo tikėjimu.
Išlijo mane lietus
Į lapais paglitusias gatves
Likau kažkur sustojusi
Prie šviesoforo
Tarp Teismo
Ir gyvenimo.
Savo, vaikų ir tų,
Prieš kurių klastą liudijau
Ar mano Tiesa
Vis dar tiesa,
Jei ją kažkas
Neigia.

Norėčiau paneigti
Rudenį.