Eina į pabaigą

spalvinu sutaisytus namus
šviesiai pilka
tamsia
ir metalo spalva
juose sužydės ramybė
alkana širdis gers eliksyrą
proto akys pasitiks rytą
ir viskas bus kaip turi būti -
tik tavęs ten nebus
storas žemės sluoksnis slėgs tau pečius
ir ant tavęs tupės gyvūnai
darys duobutes
tuštinsis
o tuo metu aš tarp spalvų mąstysiu
įsitaisęs ramybės oazėje
čia bus mano darbo stalas
minkštas čiužinys
krūva knygų
gera muzika
ir juodas katinas
mano laimė -
tik tavęs čia nebus
ir man širdies jau neskaudės
galvojant
kaip būtų gera
čia būt
su tavim