Rašyk
Eilės (73870)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10433)
Vaikams (2498)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





re per tu aras re per tu aras

Pokalbis

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


SŪNUS
Pakilti nuo žemės buvo tik garbės reikalas
Maždaug tas pats kas patapti geresniu už savo tėvą
O gal norėjau paneigti tikrąją prigimtį ir tokią tiesą
Kad pragaras mane visada vis vien traukė labiau
Juk dėl to ir vaikščiojau prikibusiom pėdom prie žemės plutos
Čia formavosi mano pasaulėžiūra ir smalsumas
Keisti ir nepaaiškinami antgamtiniai išgyvenimai
Kuriuos lydėjo giliai iš po žemės sklindantis balsas

                                  TĖVAS
Sūnau, čia aš paklojau grindis po tavo žingsniais
Ir aplipdžiau tavo mintis raudona mėsa
Ir daviau tau keistą norą man priešintis
Ir sutvėriau dangų kad apie jį svajotum
Ir negalvotum apie mane
Ir savo tikruosius namus – košmarą

                                  SŪNUS
Iš pradžių šios apraiškos man kėlė juoką
Vėliau ėmiau įdėmiau klausytis
Galiausiai tai peraugo į šiurpuliukus
Kurie dažniausiai randasi pajutus kažkokią labai didingą tvarką
Ir raiškią logiką
Kartais net tyčiom klausiu savęs – o kas tos dvi akys
Ar tai kvietimas šviesai užeiti į mano vienišas mintis
Ar tai angos mano mintims
Regėti nevienišumo iliuziją?
Ir tik paklausęs gaunu atsakymą

                          TĖVAS
Sūnau, kaip šviesa palieka saulę
Taip ir žodžiai palieka tavo mintis
Aš sukūriau medį kad jo lapai rupšnotų šviesą
Aš sukūriau medį kad tvirtai įsikibęs į juodžemį siurbtų vandenį
Aš sukūriau medį kuris bijo mane palikti
Aš sukūriau medį į kurį tu užsiropštum
Ir stebėtum žvaigždes
Tik jūs pasikalbėkit
Tavo žodžiai jį nuramins
Tavo žodžius per jį aš išgirsiu
Tuomet pasistengsiu nuraminti tave

                          SŪNUS
Jūs tik pažiūrėkit koks geras tėvelis
Koks pragariškas rūpestėlis
Jis toks pasidarė po to kai sugadino mano negyvenimą
Pavertęs jį gyvenimu
O dabar išvykti dar prašo manęs
O jei leistum man čia dar pasilikti?
Aš pasižadu nuo šiol tavęs nebeieškoti
Ir paisyti žemės drebėjimų
Ugnikalnių išsiveržimų
Smegduobių ir kitų tavo pykčio priepuolių
Aš sukursiu sau vergą panašų į save
Uždėsiu mėsą ant jo minčių
Ir suteiksiu keistą norą man priešintis
Tam kad nesidubliuotume
Supranti kad vienas kito šiek tiek nesuprastume
Tada man jo bus negaila
Tada ir tu neturėsi man priekaištų
Nes jis neprimins manęs
Juo labiau neprimins tavęs
Pažadu
Išsiliesiu tik ant jo

                                  TĖVAS
Sūnau, bėk nuo manęs, nes girdžiu kaip meluoji
Numaniau kad pragaro trauka gali būti stipri, bet kad tokia!
Bėk ir negrįžk ir neieškok pasiteisinimų grįžimui

                  SŪNUS
Pakilti nuo žemės buvo garbės reikalas
O gal keršto šiai salai
Ir jos gelmėms
Ir tėvui
Gal tai net aistra
Regėti kaip tolsta krantas
Kaip nyksta sala
Naikinti.
2020-10-08 02:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-08 12:31
Laila
Skaitant daug minčių iškyla... 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-08 08:28
at the heart of it all
geriausias tėvas yra tas, kuris nemoko savo tiesų...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-10-08 04:21
gogo
baisu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą