Geriausiai aš matau,
Kai stipriai užsimerkiu.
Tuomet nepjausto atspindžiai,
Nuo veidrodžių kreivų.
Šešėlis juodas jau,
Nebesiveja ir nebesmerkia.
Jaučiu tik spindulį
Iš mylinčių akių.
Geriausiai aš matau,
Kai stipriai užsimerkiu.
Ne, netamsu nes čia,
Nėra pilkų veidų.
O aklą nežinią,
Tikėjimas šviesa paverčia.
Ir pajuntu šalia,
Kaip užsimerki Tu.