Tavo pažadas persmelktas mirusio laiko.
Mano juokas iškreipia mintis.
Atsigėrę beprasmio buvimo be saiko,
Uždarėm viens kito duris.
Juokės vėjyje riksmas įstrigęs,
Nusigręžęs nuo gausmo šaižaus.
Ir, rodos, begalę kelių nuėjus
Aš į vienatvę sugrįžau...