Antras šansas

Paukščiai nebylūs, o upės išdžiūvę
Negailestingai darbavosi saulės kaitra
Iš debesies paskutinio Aralezas pakilo
Leido pamiršti senas mūs žaizdas

Kur Dievo apleista, ten iš naujo atgijo
Vijoklinėm rožėm apaugo stulpai
Nuo Ekuro sklido šviesa nematyta
Ir Jonėnų kolonos išdygo antai

Per rankų kontaktą keliavo srovė
Dviejų beveidžių objektų dėka
Ir virsmo pasaulio fone paaiškėjo
Kaip stipriai jie bando išlikti štai čia

Edeną pranokę sustojo momentui
Bet išvydę vaisius greit suspaudė rankas
Prigimčiai liekant privalo judėti į priekį
Per brangiai kainuotų kartoti jaunystės klaidas