Buvai tu su lengva
Vasariška suknele.
Ant aukštakulnių,
Palaidais juodais plaukais.
Su šypsena veide
Tu pažvelgei į mane.
Ir meilės strėle
Širdį suvarpei.
Tas pirmas bučinys.
Tas pirmas aromato gūsis.
Paliko visą tai atminty,
Lyg viesulas mintis suvėlė.
Buvai linksma.
Pilna šviesos ir šilumos.
Mane kas kart žavėjai.
Prašiau tavęs, - tik nesustok.
Tik virpink mano sielą.
Glaudžiau tave, o tu mane.
Abu švelniai apsikabinom.
Ir likusi švelni šviesa
Sujungė mus į vieną.
Ta pasaka,
Kurią tu man davei.
Mus nuvedė
Į aistros kelią.
Pripildė sklidinas taures
Ir jaudino kiek gali.
Ryte su saule vėl pabudus
Aistra vis degino krūtinę.
Mes leidom mus vėl užvaldyti
Ir giliai panirti.
Aš lauksiu tavo aromato.
Lengvos vasariškos suknelės.
Tos šypsenos, akių švelnumo
Ir pasakos be galo.
A. G.