Sakai?

Sakai, - pavasaris gražu?
O aš, - tai sekinantis Kovas.
Galvoji, kad ruduo žvarbu?
O man jis mielas ir ne blogas.

Jūs norit ko? Suvalgyti kitus,
O gal tiesiog ištirpt, pražūti?
Girdėjau, kad gyvenimas gražus,
Nepatariu, taip ne turėtų būti.

Ne linksma tau, na tai ir kas,
Gyvenimas dar neparašė kuolo?
Pirmokas žino, net ir tas
Užkliūva už mokyklos suolo.

Kaip pasilinksmint, atsigaut,
Geriau išgert ar paliudėti?
Aha, varyk toliau brolau,
Taip tapsi panašus į seną klėtį.

Kaip apsisprendei? Greitai pasakyk!
Kur savo galvą tu galvoji dėti?
Papasakos, ne slėpki, atsakyk
Iš profilio vis dar brangus pilieti.

Nuklysi gal į Sibiro gelmes. Ką!?
Glūdumoj norėtum paviešėti?
Nukirsi kokį medį su kirviu,
Pamokys ten tave metalą lieti.

Tik apsispręsk toj savo migloje,
Nes chebra nebegali laukti.
Prasikrapštyk sau skylę galvoje,
Nebegali net kiškio iš tenai ištraukti?

Nevykdau pareigų, na vat ir ką?
Pasidaviau, nenoriu aš norėti.
Ką pasakysit man dabar, ir vėl,
Pasaulį visą ant pečių turiu turėti?

Nebesuku dėl to galvos.
Galiu penkias dienas tylėti.
O vat kitiems nemalonu,
Negali tuo jie patikėti.