vidurdienis užriby

man visiškai dzin pinigai, nors turiu daug brangių svajonių. tarkim, buriuoti savo jachta po Ramiojo Vandenyno salynus kartu su mylima moterimi.
prieš kelias dienas nuėjau į savo mėgstamą mažą parkelį ir ant savo pamėgto suoliuko gurkšnojau gerą itališką vyną, užkąsdamas graikišku avių sūriu.
Paskaičiau Knausgårdą, pažiejau Vikingų kelias serijas. O po to pajutau, kad jau gerai ir, būtų šaunu prasieiti per didesnes erdves.
pakeliui eidamas siauru takiuku, kur iš vienos pusės žaliais vijokliais apaugus tvora už kurių kažkokie žaidimo aikštynai. praeinant storą įdomiai įdubusį medį, tikriau jo stambų kamieną, prie kurio skaitydamas ir gerdamas vyną, visad atlikdavau reikaliuką. jis toks, kad norėtusi pasisodinti mergelę ant to kamieno ir ją pamylėti. kamienas išsiskaidęs į tris dalis, ir lyg krėslas įdubęs ties centru, ir gražiai aptakiai besileidžiantis link žemės. žodžiu, gerai paslepiantis nuo retų atsipūtusių parkelio lankytojų. vėl ten nusičirškiau. ir beinant toliau, pro užrakintus futbolo aikstelės vartus su pakabintu kažkokiu skelbimu. sustojau. nes pašėlusiai graži vaiskiai sodriai žalia žolė ten toje erdvėje už vartų. rymant toks užėjo stiprus noras ten įšokti. kuo ilgiau žiūirėjau, tuo jis tas noras stiprėjo.
- REIK sulaužyt kokia taisyklę, - tariau sau pusbalsiu ir persirioglinau per tą gan aukstą tvorą ir užrašus apie karantinus, ir neveiklumo datas, ir atsidūriau laisvės erdvėje! žalia pieva, nusviesta ramių saulės spindulių, tyliai ošia medźiai, čiulbauja paukščiai. Pastebėjau, kaip praeinanti asfaltuotu taku porelė, pamačius, kad laužau taisykles sekundei suakmenėja. o aš mėgavausi. kažkokiam tik saulės pasiekiamam užkampy. pabėgau nuo visko nuo viso absurdo. nuo mašinų, nuo triukšmo, nuo judėjimo į priekį (o kam?), lyg Murakamio herojus įkritęs sode į duobę. čia taip erdvu, vaikštinėju sau po ta nekaltą žolę. tiksliai žinojau, kad tas virusas prasidėjo, nes gamtapavargo. vaikščiojau samprotaudamas ir truputi laukdamas kada pasirodys farai. nes jei ta porelė tikri vokiečiai, turėjo lyg paskambinti. po to priguliau vidury tos saulėtos žoles. laimingas, vėl laisvas. kaip gera čia tam užmirštam užriby.