polifonija kaip dėvėtų suknių supermarketas

ne apie tai ką dabar plagijuoju


kažkada buvau jaunas ir dvasiškai turtingas
turėjau būt rašytojas norėjau būt su poete
sutikau keletą šlavėjų ir dailininkę

kai eidavau iš parduotuvės dešreles
išprašydavo katės
dešrelių nesu matęs kokias dvi savaites
ant sienų ir stalų paveikslai

jau seniai aišku kad nė vienas
niekuomet nebus baigtas




figūros


neklaidinkite kalbos komisijos

gal ne šunėkas o katinas ir ne pakastas o tik šaltas
beigi žemėtas tai matai be reikalo nepatyrę arkliai
ant lentos pastatyti tave moko Dar nenukirsti Jau nebesantys
kai drebančiom kanopom per kambarį eina
po dvi pasagas nuo kiekvienos kojos lieka
iš viso tai po aštuonias ir žiežirbos kiaurai prasmenga
paskutinę dieną pirmos rudens savaitės


...


skaitykime vien tikrą poeziją


nei raginu skaityt nei juokauju atpažink kamuoliukus
delnuose sirpstančio sniego
kuriuos ritint nuo vidurio dar neatsibodo

jazminas šiurkštus ajeras švelnus
nepagydomas vieversys per neakėtą
netikėto skausmo dangų
atplaukia

jo gležnųjų sparnų skalikai uždusę jo paties kvėpavimas
prasikala panašiai kaip žydėjimas
kaip tirštėjantis laikas lapam krintant


apie tai kad niekas negrįžta į vėją


viską galima vertinti mažiausiai trjopai
nepergyventi neišgyventi vos vos kvėpuoti
nesikilnojant

jokie kontūrai jokios nuosėdos nuo dugno niekas
ir jeigu vis tik maudžia tai ugnimi ar šalčiu ne pakalnutėm
bet tik kaulus arba dantį taip kad ne tik atminty
visos artimiausios varpinės ima gausti ir gaudžia

visur - po lova smilkinuose ir varva vaškas
spintų durimis nuo žvakidžių nuo žvakių
ir žvakigalių užpustųjų
sklaidantis dūmams laukuos ir apie smilkintuvą
sniegas neblizga ant baltų lelijų guli šunys