Pamišėlis I

Žmonės ligonį manyje mato,
Kuriuo galbūt aš ir esu.
Visi jie sieną kažkokią stato,
Atsiriboti nuo manęs norėdami.
Dažnai aš pakvaištu,
Draugai mano netgi sako,
Kad aš kažkuom sergu.
Girdžiu balsus, regiu
Visokius juodus
Ir bespalvius vaizdus.
Aš vis sapnuoju ir šneku
Apie baisiausius dalykus,
Kurie verčia būti tokiu pamišėliu,
Toks koks iš tikrųjų esu.