Dulkinas kelias

Dulkinas kelias vingiuoja į tolį,
          Kuriuo, per sukeltas dulkių debesį, aš ėjau,
          Staiga iš dulkių išlindo automobilis,
          Po kurio ratais aš vos nepatekau.

              Staiga prie manęs automobilis sustojo,
              Vairuotojas supykęs klausė, ar miegodamas ėjau?
              Aš jam atsakiau, kad man liūdna gyventi,
              Todėl eidamas aš nieko nematau.

          Vairuotojas nurimo ir susimastęs klausė,
          - Žmogau kodėl dulkinu keliu einu,
          Geriau eitum per žydinčias pievas,
          Būtų tau linksmiau, o man būtų ramu.

              Supratau - vairuotojas pasakė man teisybę,
              - Nereikia vaikščioti dulkėtu keliu,
              Nes kartais gali nepastebėti automobilio,
              Ir iš po jo ratų išlysti būtų be galo sunku.