Mano kapas

Per mano kapą, sušlapusį ir purviną,
Nepastebėtą ir paliktą, neprižiūrėtą
Liūdi palaidota širdis mano kruvina,
Giliai įsišaknijusi į tėviškės žemę.

Be antkapio, be užrašų ir atgailos,
Žiūriu į jį iš savo trobelės langelio,
Kaip kiti žmonės pro šalį eina
Ant aukšto miškuoto kalnelio.

Ir aš gulėsiu vienas neatpažintas,
Nepalikęs nė palikimo savo gimtajai žemei.
Šitas pasaulis toks liūdnas,
Nes tu gimei ir miršti vienas...