Kodėl mes vis pamirštam ką reiškia būti žmogumi,
Ir vėl nakty mes vis klajojam jausmų sukurtam labirinte?..
Kodėl mes geriam ryto rasą apnuodyta melu,
Ir bandom nuskandinti kito sielą „prarastų vilčių“ upelį?
Kodėl mes bijome kitam padėti vėl išmokti skristi toli virš debesų,
Gal mes ne žmonės esam jei sugebam tik griauti viską?
Jei sugebam tik skaudinti ir niekinti vieni kitus...
Bet kas tuomet mes esam? Kodėl nesugebam mylėt vieni kitų?


Meno Angelas





