Stovėjau kelyje
Šilalė - Vilnius
Drabnus oras smugdė kūną prie asfalto
O vos girdimas vėjas grojo
Šalikelės gojaus fleitomis
Rodos negalėjau grįžti
Mano šaknys - supuvusios
O pats apžėlęs kaip nemindomas takas
Nebesu atpažįstamas
Ar laukiamas gimimo guoly
Vilnius manęs nepakeitė, nesuformavo
Tik kiek švelniai apšlifavo
Medis aš toks pat, tik miškas pasikeitęs
Ir dabar jau nebesu tikras kaip reikės
Pažiūrėti į proverksmės mamos akis
Po dvidešimties metų