Šiandien ir vėl jaučiu,
Kaip tu kvepi medum,
Esi pilna gėlių,
Lietaus ir paukščių.
Kiekvieną naktį tylią,
Kliedžiu aš tavim giliai.
O rytą, - pasiruošęs krist,
Iš begalinio aukščio.
----
O dabar tas pats šūds ir niekis tik kiek kitaip.
---
Kamėją skaisčią tavo veido,
Aš švelniai delnuose laikau.
Girdžiu kaip saulė nusileido,
Suokia lakštingalos, matau..
Pilnėja mėnuo mums iš lėto,
Mainosi naktys pamažu.
Ir tie apyaušriai migloti,
Rasa gesinamų laužų.
Ir nežinau kiek metų šitaip,
Įlinko paakiuos slapčia.
Ir jaunatis kada pražilo,
Besigręžiojančia delčia.
Nepajutau, nes tavo veidą,
Ištikimai širdį glaudžiau.
Jis mano žvilgsnio nepaleido.
Juo, - amžino prisiliečiau.
----
Ir taip toliau ir panašiai. Tokių ir panašių, niekam nereikalingų šūdų, esu prirašęs tūkstančius.