minutėse tiek daug tiksėjimo
aritmiško nereiškiančio nieko
tik tau ir man suprantamą tekstą
negaliu garsiai pakartoti
net žinodama
kad rudens lietus nuplaus
neliks vakaro trupinių prie šulinio
kur vyno taurėje
skendo akių rasos lašai
vadinsime dienas kitais vardais
sapnuosime gervių pulkus
ištatuiravusius dangų
jų atsisveikinimo giesmes
kartosim tyliomis naktimis
valandos plauks
upėmis ir gatvėmis
nešdamos atminties likučius
paskui išsinersime
iš nemigos
nuogi ir ištroškę
ir šoksime
nežiūrėk į mane
nenudengink krūties
pridengtos drugio sparnu