Keista istorija, arba kodėl keikiasi motušė Klėja?

Kai keliavau iš neapolio į nekropolį,
tai mačiau daug nuogų idiotų,
ieškančių nuodėmių ir nuopolio.
Jie žaidė ant įkaitusių stogų ir smėlio,
ir į žydrą dangų margas vėliavas kėlė.

Vėliau slegiama absoliutaus nuobodulio
ant Reino krantų
mus užpuolė armija migrantų.
Jie ką tik buvo pakilę iš guolio,
iš minkšto ir glitaus molio,
todėl rėkė ir spjaudėsi liepdami
ieškoti pas juos brolio.

Bet mistinis brolis seniai buvo miręs,
o mes tikėjom, kad jis trečią dieną
prisikėlęs keliauja laukais Gali (lė) jos.
Migrantai, aišku, tai neigė,
bet mes netikėjom,
todėl jie mus iešmais prie uolos smeigė
ir kepenis ėdė.

Ir tada virš kalnų ir laisvės alėjos
aidėjo tik aimanos ir nešvankūs
keiksmai motušės Klėjos.