Ateities kartoms

Kadras, kai žinias praneša gatvėje stovintis žmogus su mikrofonu. Fone apleistos, surūdijusios statinių konstrukcijos, ore sklando smulkių šiukšlių dalelės ir sudegusio popieriaus pelenai, toli fone šunys kažką graužia.  Pirmame plane stovi DRISKIUS su purvinu, aptrintu mikrofonu. DRISKIUS susivėlęs, seniai nesiskutęs, nenusakomo amžiaus, drabužiai neskalbti ir dėl purvo praradę turėtą spalvą.

DRISKIUS
Štai ir viskas... nieko neliko, visi mirė, aš alkanas, eikite visi velniop... baigiau. Einam jau valgyt.

STIPENA (balsas už kadro)
Blogai! Iš naujo sakyk!

DRISKIUS
Kodėl?

STIPENA (balsas už kadro)
Na negražiai pasakei. Iš naujo!

DRISKIUS
Nenoriu. Kam tau reikia?

STIPENA (balsas už kadro)
Ne man. Ateities kartoms palikti žinią reikia, paaiškinti, kas nutiko, kad nekartotų mūsų klaidų... nagi, įrašinėjam.

DRISKIUS (dairydamasis ir skėsčiodamas rankomis)
Na... ką čia aiškinti, patys pasižiūrėkite... Viskas bum, ir viskas.

STIPENA (balsas už kadro)
Vėl ne taip tekstą sakai. Pasakok iš naujo, nuo ko viskas prasidėjo.

DRISKIUS
Man nusibodo. Dabar aš noriu filmuoti.

STIPENA (balsas už kadro)
Gerai, gerai, keičiamės.

DRISKIUS išeina iš kadro, įeina į kadrą STIPENA, liesas, aukštas, toks pats purvinas kaip ir DRISKIUS. STIPENA perima mikrofoną.

STIPENA
Labas vakaras! (pakelia akis į dangų) Labas rytas! Jau daug metų... Kiek metų praėjo nuo bum?

DRISKIUS (balsas už kadro)
Ką aš žinau?

STIPENA
Gerai, gerai. Pats svarbiausias dalykas, kurį noriu pasakyti ateities kartoms yra...

DRISKIUS (balsas už kadro)
Palauk, akumų nepakeitėm!

STIPENA
Tai keisk. Kol teksto nepamiršau.

Kadras, STIPENA ir DRISKIUS visu ūgiu. DRISKIUS nuo peties nusiima surūdijusią pašto dėžutę ir iškrato iš jos raudoną skeltą plytgalį. Sugraibo po kojomis pasitaikiusį stambų akmenį, įmeta į pašto dėžutę ir pakrato. Dunkst, dunkst! DRISKIUS užsideda pašto dėžutę ant peties priglaudžia prie akies ir nukreipia į STIPENĄ.

DRISKIUS
Vienas, du, trys! Gyvas eteris!


PABAIGA.