Velniop III. Karas

Atveriu krūtinę,
Iš kurios velniai
Velniop neeina,
Tačiau doroja
Vidurius
Kanopom ir ragais;
Atsilapojusi žygiuoju ten,
Kur legionas traukia dainą,
Trokšdama
Raguotuosius paversti
Artilerijos mėsos
Nuodėguliais.


Išsigalvotas priešas
Žodžių kulkomis ir sviediniais
Išsklaido mūšio lauką,
Tarsi šiaurės vėjas
Glėbį debesų,
Minčių skeveldromis
Ir ugnimi
Nepakantumas
Plečia lavonyną
Tol,
Kol likusiems gyviems
Nebebaisu.


Guliu griovy, tarsi lavonas –
Vėjas atvirą krūtinę
Užpusto pelenais,
Visi velniai velniop nuėjo –
Paliko vien tik atliekas
Maitėdoms užbučiuoti
Mirtinai skausmingais bučiniais.