Žydi vasara auksinė,
Kvepiančių žiedų globėja,
Noriai šilumą dalija
Gausų lietų, smarkų vėją.
Rytmetį ankstyvą puošia
Saulės spindulių motyvais,
Vakare, kai ruošias laidai,
Derina spalvas tapybai.
Ir tada dangus nušvinta
Potėpiais įvairiaspalviais,
Grožiu niekam neprilygsta,
Net garsių paveikslų dyvams.
Žydi vasara auksinė,
Glosto šiluma praeivį,
Pievą, ežerą, sodelį,
Ir visus, kas gėrį skleidžia.
Vėjas neša audrą, škvalą,
O lietus užtvindo kelią,
Vasara, šiltoji deivė,
Nuramina šypsniu savo.