Beethovenui ----250 metų

žemės  kamputy minties dovana ir pažinimas
dar meilės nuotrupos pro šypseną ramina
saldžiausias ritmas iš Beethoveno sonatos
nerimastis jo palikta vyniojama į akmens vatą

nerimastis jo prislopinta metų metais
bet gi sukyla trenkia ji triukšmauja
darda klavišuose likimo akmenys
o aš vis apie meilę nes dėl jos tie akmenys
ir amžinoji priešprieša sau negirdėta
nelipkit ant minčių mano soneto

taip  akmenėliais ritasi ji  iš po pirštų
pianistas savo ego žarsto
kūrėjo sielą čiupinėja
seniai palikusią jo kūno karstą...