40. Meilė

40. Meilė

Aš tik norėjau šilumos
Prigludęs prie tavos krūtinės

Man taip reikėjo artumos
Kuri užgydytų žaizdas krūtinėj

Jaučiau tą šilumą kurią skleidei
Ir rodės tai stebuklo verta

Kai bučiavau tave karštai
Pasaulis buvo nieko vertas

Bet pakeitė tave kažkas
Tapai šalta ir abejinga

Į viską moji tu ranka
Ir aš esu nereikalingas

Skaudu be gal. Vėl žaizda
Vėl kraujas srūva iš krūtinės

Aš netikėjau, kad nors kada
Taip pajuokaus likimas

Minčių galybė ir skausmai
Palaidojo tą trapų daigą

Kurį kadaise su aistra
Pasėjom dviese naiviai

Tikėjau aš, kad augs grakščiai
Ir subujos lyg medis didis

Šiai dienai liko stagarai
Su viltimi, kad šaknys gyvos

A. G.