Kitaip jau

Kai nuoskaudų šešėliai išsisklaidė,
Tu tyliai bučiavai mane.
Radau tave! Net žvaigždės išsiblaivė-
Nebegyvensiu laukime.

Į delną aš įdėjau sutikimą
Keliaut, gyvent – patirt žvaigždes.
Palikti praeitį ir priimt likimą-
Panerti į šios pasakos gelmes.

Toj karalystėj  lauks atsivėrimai
Apsvaigsime nuo žodžių ištartų.
Nukrisim  į nematomą laukimą                       
Neteikdami reikšmės - nepančioti vilčių.

Šitoj istorijoj jau  bus kitaip nei pernai
Bendram laike  nebeskaitysime kliūčių.
Šauksmus sušalusius išgersim blaiviai
Paliksiu, kad sakyčiau:
Sugrįžtu.