Du apie naują pradžią

I

Suplasnoja meilės
Žvilgsnis. Kerta man
Per širdį. Prabundu.

Išsimaudau ašaroje
Vakarykštėje. Po manęs
Kad ir tvanas. Išeinu.

Saulė beria žingsnius
Minkštus. Prieš mane
Bangų mūša. Plaukiu.

Žuvėdros su pelekais
Iš juodų gėlių vainiką
Šlapią mezga. Skęstu.

Į minčių baseiną krenta
Žvaigždės. Tiesia ranką
Su randu. Užmingu.

Kryžiaus viršuje pamauta
Galva. Kraujas, dumbliai
Burnoje. Prisikeliu.


II

vėjas neša kopas
kaip bangų mūša
virsta jos
amžina kapų tyla

taip ir mano meilė
kartą gimus
mirė ji sena
nunešiota išgręžta

gal taip ir geriau
vietos radosi
naujai jaunai
su viltimi širdyje

vienas iki to laiko
kaip koks sartras
klaidžiosiu po šias
kapinių erdves