Sapne lengvai numirt galiu,
ryte - lengvai iš naujo gimstu.
Sapne būnu, kur jau buvau,
mėnulio siūlą verpiu pirštais.
Sapne užsidedu karūną, -
matau kaip bokštai virsta,
statau pilis ir jos sugriūna.
Širdis, sušaldyta melu,
nuo meilės atitirpsta.
Tu būki mano sapno svečias -
ant balto debesies sėdėki.
Jeigu mane skaudžiu žodžiu
draugai nunuodys, -
atgimt sapne tu man padėki:
prieik, paglostyk -
ir pasilik manam sapne...
Žiemgalos Bitė
2018. 03. 02.


bitele











