Kai naktį kaime
ėjau į išvietę
mano laimei
į akis jonvabaliai švietė
bet aš palikau už durelių
visas baimes
oriai iki kelių
nusileidau kelnes
ir tyliai sustenėjau pavėjui
o velnias į skylę pliumtelėjo
išmanusis huavėjus
o aš pamiršau ant lentutės
atsisėsti vikriai
iš juoko net krito
ant Žemės žvaigždutės
tai jau tikrai
geriau būčiau ėjęs
tiesiai už kūtės.