Kaimo Jurgis

Iš kaimo veda takas link bedugnio ežero
Ant kranto smėlio bokštai siekia dangų
- Ei tu, kur eini?! - Šaukia balsas iš aukštai
- Einu ten, kur veda takas, - atsakau
- Ten tau ne vieta, dar anksti, eik atgal
- Negaliu, kaime tuščia ir nyku, neturiu kur eit
Tokios tylos dar negirdėjau, užgulė ausis
- Gali eiti, bet atsargiai, ten pavojus slypi
- O kas ten yra? - Klausiu sunerimęs
- Negaliu sakyti, ir taip per daug sau leidžiu, o dabar eik
Tirštai garuojantys vandenys prasiskyrė, pasirodė laiptai
Apačioje uždarytos metalu apkaltos raudonos durys
- Kas ten? - Už jų, vos girdimai, klausia manęs
- Tai aš, kaimo Jurgis, einu ten, kur takas veda
- A, tai tu, anksti, bet užeik, priimsim brangų svečią
Viduje puota, už stalo sėdi daug keistų būtybių
- Eik paskui mane, parodysiu kas čia vadovauja
Kitoje patalpoje nuo dūmų ir garų degina akis
Pačiame centre iš kaulų suręstas milžinui skirtas sostas
- Kodėl jis tuščias? - Klausiu savo palydovo
- Nes dar neatsirado kas būtų vertas jo
- Mat kaip, o aš galvojau parodysi kas čia bosas
- Klausyk, Jurgi, pasakyk, kodėl iš kaimo tu išėjai?
- Nes neliko dėl ko ten būti, visus išskerdžiau kaip šunis
Juoko, klyksmo, indų ūžesys užgulė ausis
- Na va, štai ir suradome mes savo naują vadą
Sąmyšio metu, užnešė jie mane į mano naują būstą
- Tegyvuoja kaimo Jurgis, naujas vadas, tegyvuoja velnias pragare!
Ežero vandenys susijungė, griuvo smėlio bokštai
Balsas iš aukštai, susigėdęs, panarino sunkią baltą galvą