Klausykit vėjo balso naktimis
Oskaras Milašius
Lietaus barbenimo stogan –
prieš miegui pradedant kontrolės absoliutą,
iš debesų, virš miesto gan
žemai pakibusių, kada užkliūta,
kaip visad atsitiktinai bare
ilgiau nei dera,
ir prasmei tampant vieniša bure,
nutolstančia į seno sapno erą,
barbenimo, kuris išsyk it
daugybė laikrodžių pabiro –
lietaus klausykit,
išnirusio lyg iš minčių punktyro,
barbenimo tik sau pačiam tikslaus,
o naktį viskas daug tiksliau gi,
klausykit, niekas vardo nepaklaus,
naktis per visą lietų žliaugė.