Ir bėgiais nuvažiuoja mano mintys
Toli toli, kur mėlyni laukai.
Kaip jūros smėlyje išnyksta mano pėdos,
Taip ir iš medžio liks šiltieji pelenai.
Taip sudėliotas mūsų kelias,
Mes išvažiuojam ir sugrįžtam nelauktai...
Ir ašaros išdžiūvusios ant veido
Primins upes, tekėjusias šlaitais.
Agnė Čepulienė


AgnėMisiūtėČe98





