Įvairių dangaus mėlynumo periodų
čempionai būtų nusivylę savimi – šis,
matau jį priemaišų šilumos atsikračiusį,
naujasis, pats iš pačių pačiausių.
Stingdantis žinoma –
kaip kitaip geriau atstovaut lygmenis aukščio,
priežasčių ložę, vėliavą gylio.
Neįmanoma nieko daugiau –
tik apie tai galvoti
keletą mirksnių... bet apie tai tik.
Tik apie tą mėlynumą.
Ir jausti lyg jis į tave žvelgtų
ir aiškiai suprastum,
jog tavo reikšmė jam –
reikšmės tuštuma, garsas, gramas, mikronas.
Vėliau, nors retėjančiai, spalvai
iš spektro vienai kuriai nors ar jų porai
dėmesį netikėtai sustabdžius,
prisimintum tą mėlynumą,
galvotum – dangus buvo
tokio nebūna, ir jaustum, kad tai,
jog tokio nebūna,
kas kartą žinai vis labiau.