Beprasmybė

Aš lyg užrakintas paukštelis negalintis ištrūkti iš savo minčių.
Lyg būčiau tik tarnas savo jausmų.
Baigiu aš paskęsti natų tuštumoj,
Bijau aš paklysti beribėj rūko dulksnoj.

Ir ši maišatis klaidina mane,
Atskirt negali... ar tuščia ar pilna jausmų šioj širdį...
Tai lyg būtų dangus be baltų debesų,
Lyg mažas paukštelis be savo sparnų.