Svajonė yra plotas. Manąs
priešingai nėra profesionalus keliautojas
tarp sielos fiordų. Juo labiau nėra locmanas.
Ir svajonė tokiam – noras. Pagaliau tą jos
apibrėžimą galima pakeisti, pakoreguoti.
Svajonė yra aukštis. Sutinkąs
išsyk su tuo – įtartinas... lyg saulėkaitoj gotė,
lyg boksininkas, už nugaros laikantis rankas..,
o pritariantis aukščiui po pauzės
ir dar žvilgtelėjęs aukštyn – tas
gal ir nori kažko tokio kaip virš kaliausės
aureolė, tačiau tai klausimas penktas devintas.
Svajonė gylis? Gylis, ponai. Taip, tai
juokelis, žinoma. Svajonė nėra net kompasas.
Į jos kraterius arba supuvę arba sulūžę laiptai
Ir niekas ten apačioj nesušlampa. Esąs
tarp dugno ir dangaus tarpas ir yra ta
kraštinė riba ploto,
kuriame, atlikus tikrąją kratą,
atpažįsti ją. Ir nė vieno lašo migloto.