Izoliacija – 12
Jau po vidurnakčio. Išėjau į lauką. Lyja lietus. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai?.. Prieš dvi valandas paskambino socialinė darbuotoja ir pranešė, kad sūnus pabėgo nuo globėjų, lietus gali jį sušaldyti ir susargdinti, taip blogai, arba parginti į namus, tai gerai. Prieš valandą su puse, kažkas pabeldė į duris. Pamaniau, kad tai sūnus. Atidariau duris ir pamačiau moterį policininko drabužiais. Jos veidas buvo pridengtas respiratoriumi. Todėl dalį jos žodžių nesupratau. Už jos stovėjo aukštas policininkas. Jis paprašė leidimo užeiti. Apžiūrėjo namus.
-Kur jūsų sūnus? - Paklausė policininkas.
-Nežinau.
-Ar šiandien, ar vakar kalbėjotės su juo? – Pasiteiravo policininkė.
- Ne.
-Gal žinote, kur jis galėtų būti? – Paklausė policininkas.
-Ne.
-Gal pas giminaičius?
-Giminaičiai Lietuvoje. Mes prieš du su puse metus atvykome į šalį. – Atsakiau.
-Lietuvoje... – Susimasčiusi pakartojo policininkė.
-Gal pas draugus?
-Nemanau.
-Kiek laiko jis nebegyvena su jumis? – Pasiteiravo vyras.
-Nuo Eliulio mėnesio.
-Turite omenyje nuo rugsėjo?
-Apytiksliai. – Atsakiau. Policininkė kažką pasakė. Nesupratau ir pasilenkiau jos link. – Ką pasakėte?
-Jei ką nors sužinosite apie sūnų, prašau paskambinkite 110... Jei ateitų, ar paskambintų.
- Gerai.
Išėjus policininkams skaičiau tehilim ir prašiau Tėvelio, Karaliaus mūsų, kad atleistų mano sūnaus. Jis gali pakenkti kitiems, arba sau. Vargšelis, sužeistas paauglys. Die-ve pagydyk jo sielą, jis Tavo sūnus, prašau, pasirūpink juo.
P. S.
Ryte paskambinau socialinei darbuotojai Osnat.
-Kaip laikotės? – Paklausė darbuotoja.
-Nežinau, tikriausiai Boruch Ašem. – Atsakiau tikėdamasis išgirsti ką nors apie sūnų.
-Kol kas nėra nieko naujo.
-Jo dar nerado?
-Ne, gal galėtum duoti prielaidą kur jis galėtų būti?
-Gal senoje ješivoje, arba sinagogoje, arba apleistame name, arba...
-Luktelėk, socialinė darbuotoja Rotem skambina. Aš atsiliepsiu, gal yra naujienų. Klausau. Oho. Oi. Kaip neįprasta. Aha. Ačiū. Surado sūnų. – Osnat kreipėsi į mane. – Jis randasi Haifoje, šalia įmotės motinos namų. Vakar diena įmotė nuvyko į Haifą aplankyti mamos, o vakare grįžo. Tikriausiai sūnus neiškentė išsiskyrimo ir nusprendė vykti paskui ją, tik pakeliui prasilenkė.
-Ką tai galėtų reikšti?
-Nežinau. Jo prisirišimas prie įmotės – ypatingai stiprus. Ši moteris pakeitė mamą, kurios jis neturėjo daug metų.
-Džiaugiuosi, kad atsirado. Geros dienos.
-Jei bus naujienų pranešiu.
-Ačiū.