Apkritę dulkėmis
Ilgai miegos,
Voratinklius vorai išaus
Ir lauks jų atsibundant.
Pramerks akis
Jie pirmą kartą
Ir veidą jūroj nusiplaus,
Stebės ilgai dar žydrą dangų...
Ir viskas taip gražu,
Ko dar nematė niekad.
Kai laimė nebetilps
Dalins kitiems ir vėjui...
Kai ašaros nepjaustys skruostų,
Išsiskleis lėtai sparnai,
Ir to kas buvo
Nepamirš jie niekad...