Reikėtų tiek lietaus, kad imtų tvinti
upeliai per penkis, o ežerai per du
pirštus. Po to miškai, ilgai džiovinti,
tau vaikščiojant juose, ims atpažinti
žingsnius, o medžiai kai kurie vardu
pašauks. Tiksliau – pakvies
trumpam sustoti ir įkvėpt erdvės,
ši savyje visų dalelių trintį
bus išnaikinus ir tik vien absoliuti
švara įkūrinės kolonijas erdvėj toj.
Įkvėpsi – o atrodys jog lieti
tą orą lyg toj vietoj
sustojęs lauktų jis, kad tu įkvėptum jį.
Be perstojo laikai nauji
į valandą šią plūsta. Braunas
iš debesų į dangų mėnuo jaunas.
Iš jauno mėnesio lietaus nebus.
Tačiau iš jo juk sidabru lis:
šešėlis nors neaukštas, bet storulis
ir, dėkui dievui, nekalbus.