nepaspėjau paduot stiklinės vandens
ištroškusiam
nepaspėjau iškepti duonos
išalkusiam
nepaspėjau alyvine spalva
nusilakuoti nagų,
suaugti visais perimetrais,
kvadratais ir kubais,
nepaspėjau skaudėti žiemos
žilumo,
mirties dešiniosios artumo –
kažkodėl tik jos vienintelės nebijojau,
nors nespėjau išaust juodų debesų įkapių –
nepaspėjau daugiau ko nors nebijoti...