*155804132020

Esti esti,
toks Piligrimas,
kurio kelias yra.
ir šiandiena it
dovanota,
kelyje,
kur Rach akmenį po akmens,
Vladimirui - nesvarbu kuriam,
klavišais kelią duodant.

Ei! ar nematai, jog dega raudona,
o mano švytūrėliai, ir sirena
visam pasauliui šoka -
Ei!

ir randasi klausimai,
ar labai nusidėjau,
kai sustojęs prie anos trobelės lango,
gėriau šviesą namų,
kur ne mums,
ne mums
oi ne.

Nomadai.
Per gumines pirštines susi-
kibę už rankų.
Nomadai,
namus saugą dūšioje.
Ei! Mano sirenos,
Ei, mūzos
medūzos, furijos, nagos,
harpijos ir visą visą
kas šventa
ei, kodėl mes vėl klystam?
ir rankomis
nešant šviesą,
nesuprantu,
kur -
kur ta Jūra,
kurioje
nusileis Saulė,
kur tos Marios,
kur nepatekės Mėnuo,
kur tas Jaunuolis,
kur pamirš, esą matomas,
savojo dao, kur tos avelės ir
kur
mes paklydom?

***

Rach 3 - krenta.

***


O mano Kalnas,
niekad nebuvo aukštai,
Kalnas buvo toli,
kelias į aną -
mano buvo aukštas.
ir krenta ir kreta kre
rir ir ol;sjkdfa[;p[\' kaewd
fdglikikj sdf
sfdag sfgg
dgf srap gstry
srd gtfd
yyhd rtg\'rdsdetyer
tgbere+t 5erf eį+rs
e rdfseį96t5
erse5 rge1rga
46ga e46
t 64
aer 4
6a46g4
6a eg46
h erag4
6areg4
6aer4
64
w6aegr4
6gaer 46
ger4
64a
egr6 4
6aegr4
6g 4
6aer
46g 4
6re 46
4
6er
46 4
6er6 e6
r4
6tg4
6tw
6e r
6r4
6 aer646
\\a er

6

re

5a er

5

r5ea
5
aer

5

56era

5era

5gy

5erahy

5
5
etyj

5yu

5kt
y
65yd

5str

5ebtrnhs

5tjr

5kyt
5
aerh

5
a
e5rhu

5gtfmhkd

5haer

5fhj,

5aer
h
456

5gmh

5aerg

5dgfjng

5aserg

56g

5esrh

5aegr

5aewgflikjkaewrgjn;knaesrihgoweuc iybkrfliawekjlrf errf
weerouiw ef ergt
t ertgf gaerujikkng legrtyg,
ewrttf twehoutn ger3, gt rteg jkewjgtfner
tg aert lelrkjgmt eįrr,
tsergtipj ewmrtgfqwė, ę terijrltg, eėt+
ergfež-r[t[ w\\10er
gf er
t. jfert
r

g
fewpkt ers
fg3 errqat ret er

kas esi tum
itas ir tas kur beprasmiai klavišais groji,
kol nori nenori, kol nori.

Manasis Kalnas,
visai nebuvo aukštai,
manojo Kalno, kelias link,
biuvo tolimas
ir kai peržengi tiltą,
kur kanalu,
žymimas metas,
kai žvėrys,,
juodom akimimis
stebėdami už medžių kamienų,
paparčių kapinėse,
slepiasi.

Rach kyla.


ir išžengęs pro vartus,
nusilenksiu, tau broli,
aš nusilenksiu tau Tėve,
ir motina, kurios niekuomet nė
nesupratau,
tu
tu motina manojo tėvo,
tu esi aš, tu motina manojo sūnaus,
tu esi aš,
tu motina žemės ir iš žemės pati virtusi,
tu kartu problema, tu kartu ir atsakymas,
tu .

mkrekjsdjp;mnk;sdfgg
serfr451xcg

sdfgjil s
lkjhzs rd
sd guyiweeo i
e rwkujthgygęė9p
7 werligkhuwr
e r;;lgiėį
\\
f87656rh s
eyį įėouieu hoię54
d
sfg wrel;joi oūi

TU per klaidą,
katik mano kūriniui vos neatimei gyvybės,
Tu, tu būtum padėjęs,
tu būtum įnešęs ramybės,
tu būtum, nebuvęs
ir būtų buvos tokia
būtent tokia visatos tvarka.

aš nieko nežinau,
aš nieko nemoku,
aš varpą lieju, kurs
bus metas,

kai neš žinią,
jaunam piligrimui,
jog jau,
atėjo,
jau metas.
atėjo,
metas
atgimti.

ir traukiniui paliekant stotį,
žinau, jog ten uoste,
palikau savęs dalį,
kuriai labai gaila,
jog meilė, atims
mane ir manęs
ir vėlei klysiu,
ir vėlei grįšiu keliais,
pas tave,
ir tu griausmingas baudėjas,
silpstančio kūno
neglostysi,
oi
oi
tu.

atsargiai,
O kai sugrįšiu pas tave -
koks džiaugsmas didis -
broliškame tavo veide suspindės,
-Grįžo, štai, Žmogus paklydęs,
ir saldžiai, ilgai,
girdysi kava mane.


lig patvins mano kambario grindys,
plokščiadugnė valtelė išeis pro duris,
kartu su dviem angelais, be Kleopo,
kartu su Sirioga, kartu su Schubertu ir
Serkinsu.
kartu kartu kartu,
bet saldinti gyvenimo nėra
valia.




rė, ėt we
rtg werf[ w\\;e