Mano sviestinei mergaitei

Žmonės kalba
Kad meilė akla
Tai kaip
Su tavim
Mano sviestine mergaite
Tavo laikysena
Primena laikus
Kai buvau jaunas
Trokštantis šviežių sulčių
Bei ravėt
Tavo rožinę
Pūstą suknelę
Žmonės sako
Gal geriau jie nieko nesako
Nes jie nežino
Kad aš vėl jaunas
Nes kurmis many
Niekada nemirs
O mano riešutų
Sviesto mergaitė
Padarys viską
Kad šią naktį
Mūsų kūnus skirtų
Tik aistra
Ir šokio judesys
Argi nežinai
Kad šis bugis
Yra tikras
Bet tu esi ta
Kuri mane verčia
Jaustis vaiku
Net ir po šitiek metų
O kam skirtas
Tas vos pastebimas
Raudonis tavo žanduose
Jei man
Tada aš akmuo upėj
Kurį glosto
Nesibaigianti
Tavo meilės tėkmė
Ir nors akmuo
Sunyksta srovėj
Mano šaltis yra
Amžinas
Nes ir upė
Sako tiesą
Tik žiemą
O vasara yra
Maudynėm
Ir aklas tas
Kas mano
Jog šviesu
Tik dieną
O naktį nesimato
Tavo sviestinio
Kūno krėsle
Kai tu supiesi
O aš guliu šalimais
Ir jaunas
Tas kuriam širdis
Kužda kažką panašaus
Į medų bitei
Vandenį žuviai ir
Gegužį žmogui