Aidas

Medžių viršūnėmis slysta ilgesys
Jam brėžia, drąsko jo padurkus
Atplyšusius nusineša vėjas
Ir sėja, ir tręšia

Amžino įšalo žemėje
Sakei
Gimei iš vienatvės ir dulkių
Tylos ir laukimo

Netobulas, netyras, ne mano
Ką tu kvieti?

Išdegusio miško viršūnėse
Vėjas nusineša aidą
Pelenuose
Nugula ilgesys.