Bučinys (viena kalba)

Rausvėjantys spindulių taškai
įrėmina Jos baltą kaklą.
Viena kalba, prasprūstančia pro lūpas,
Į visus miškų, baltų laukymių
ir snieguotų kalvų akmenų kraštelius
po vieną šaltą lašą per degantį delną
laša jos pirštų, tiesiųjų, viršūnės.
Prariję išsiilgusį aukštumos mėlį
gležnieji pečiai atneš vakarą gėlą
kaip vandenį, kurio ištroško badaujančios lūpos.
Po dideliu šokuojančiu vakaro šaliku,
už devynių pasibėgėjančių žingsnių
pasipūtę didžiulio vasaros laukimo likučiai,
pasislėpė ten, kur nuolat plaka...
…elektriškos kalbos valia išsako savo džiaugsmą,
kai vienu judesiu gali sujungti klausimą ir klausymą.
O žodžiai tie be garso dera,
Kai vienas balsis pirštinėtas suspaudžia kitą
ir duoda kelią visos gamtos kalbos lavinai..