Ten

Ten – svarbiausias, numeris vienas, didysis vienintelis, žodis tas
Ten.
Palyginus žodį Čia,
kuris iš tikrųjų taip pat juk ne pėsčias,
ir tą, pilną visko, net laiko, net jo antrininkų minios, žodis Ten
laimi nugara, laimi greičiu, laimi kuo benorėtų,
net laimi niekuo,
jis laimi statyklom laivų, inkilėliais, aikščių fontanais,
parkų suolelių spalvom, sklandytuvų angarais,
bibliotekų lubom, skliautų freskom,
galerijom, loftais, jo pranašumai turgeliais, laiptinių vitražais
ir šviesoforų žaliąja banga – akivaizdūs, švelniai pasakius,
jis laimi praeivių veidais atvirais, tačiau santūriais, o tai aukštis,
mergaičių lengvais makiažais ir vyrų panieka kultui mados
jis laimi į vienus vartus,
o moterys ponios net be skrybėlaičių –  sprigtukas..,
kad ir štai ten kavinė, lentynos kampe,
o jose almanachų komplektai praėjusio amžiaus
dešimto dešimtmečio Proskynos, gal du Sietynai, du Regnum,
krūvelė vinilų, kompaktiniai diskai, kasetės – muzikos marios,
jose ko nereikia nėra, kas patinka visiems – to nėra,
rastum Laiškus bičiuliui iš Romos, Knygą apie šventą Mikelę,
Žmogus ieško prasmės, Poetą ir Prozą, Metamorfozes,
Ten laimi prieš Čia nuo stilių detalių lig pagarbos visur kur,
o klausantis – ypač,
pirmąkart nesupratus – taip pat,
Ten laimi prieš Čia ir todėl, kad jam Čia reiškia dar vieną Ten,
kada Čia mėgstamiausiu žodžiu pasirinko Dabar,
tie, kurie Ten gyvena, tiems kur Čia visuomet svetimi,
kartais priešai, dažniausiai kvailiai,
pasikėlę jie Ten, sako, prideda būdvardžių, kryptį nurodo,
o!, jei žinotų, kaip nesvarbu kas galvojama Čia.
Kaip nesvarbu.