Miegantį miestą tamsa tyloje užrakina
ir slepia vienoje iš nesibaigiančių naktų.
Dar vakar abiem vaidinant tą patį kiną
sakei: svarbiausias aktorius esi ne tu.
Tada, apsivilkęs grafo Drakulos rūbą,
tariau: geresnio už mane niekur nesurasi.
Bet paveikslo spalvos po nakties nutrupa,
kai aušta atpildo diena – niūri ir atgrasi.
Neliko žodžių tikslumo – jie buką mintį
pakeičia svetimu, kuo džiaugtis negaliu.
Kažkur čia pasislėpęs rojaus žaltys lindi,
ir minta Ievos nuskintu obuoliu žaliu.