Dėmesio: Žemėtraukininkų partija

Šaunus tas žmogus, kuris parašė, kad vyrams reikia politikuoti. Dar teisingiau jis pastebėjo, kad tai reikia daryti prie alaus bokalų, nes tai esąs pagrindinis vyrų darbas. Nuo to momento, kai mes su Petru Geroku ir visą mūsų tauta atgavome nepriklausomybę ir laisvę – tai nieko kito ir neveikiame. Viskas būtų gerai, bet mus kaip ir visą tautą sunkiai slegia finansinės – ekonominės krizės padariniai: kurie pačiu ne-tinkamiausiu laiku pasireiškia paryčiais.
Štai kad ir šiandien. Šiaip ne taip, ne visai teisiškai atlikę privatizaciją prie alaus bokalų, bandėme tokiu būdu pataisyti sveikatą.
  Begerdamas antrą bokalą, mano bičiulis Petras Gero-kas pareiškė:
–  Mus valdo mulkiai – nieko  mūsų labui nepadarę… Reikia steigti partija mūsų interesams ginti.
–    O kaip mes ją pavadinsime? – susidomėjau.
–    LŽP.
–    Paaiškink, – prašau mūsų liaudies tribūno.
–  Tai bus Lietuvos žemėtraukininkų partija. Gražus pavadinimas ar ne?
–  Gerai, o kas už mus balsuos, kas tokie tie žemėtraukininkai?
–  Žemėtraukininkai – tai žmonės ypač jautrus žemės traukai. Tai apie 20 procentų rinkėjų. Galime drąsiai tvirtinti, kad pusė Lietuvos žmonių nebalsuos, taip kad daugumą Seime mums užtikrinta, – vis  drąsiau pranašauja Petras.
–    O mūsų programa, ką pasiūlysime žmonėms?..
–  Nesijaudink, – ramina draugas, – programą sukurpsime. Svarbiausia pagrindinis lozungas: labiausiai reikalingos maisto prekės – degtinė ir alus už pačias prieinamiausias kainas.
–  Žmonės dabar atsargūs, kažin ar rinks, – nedrąsiai prieštarauja vis didėjantis šalininkų ratas.
–    O mes turime mokėti dirbti su masėmis. Visų pirma, mes, jiems turime pasakyti: broliai ir seserys, mes – vieno kraujo! Ką nepatikės?..
–    Patikės, Petrai, tikrai tavim patikės, – vis aistringiau pritarė šalininkai. – Imk, Petrai, gurkštelk!.. Myliu aš tave!.. Myliu aš tokius teisingus vyrus!.. – pusė klausytojų apsiašaro-jo.
–  Ką čia jus niekus tauzijat, – neiškentė socialdemokratas barmenas. – O kaip jus Lietuvos energetiką, finansus sutvarkysite?
–  Niekai, kaip dabar Seime! – atrėžė mūsų lyderis.
–  Kokios, pavyzdžiui, tau Antanai, reikia energetikos? Pora glėbelių malkų per savaitę savo paliepei apšildyti, ir tai, kai žemės trauka leidžia jų atsinešti, jeigu jų yra.
–  Teisybė, – sušuko Zigmas. – Aš pernai žiemos, kaip ir nepastebėjau, žmonės kalbėjo, kad sniego daug buvo.
–  O aš pavasarį prabundu su vatinuku – obelys žydi, – antrina kitas.
–    Na, štai, – juokiasi patenkintas oratorius. – Visą keleivinį transportą sustabdysime, lengvatas visas nuimsime. Kuriam velniui, kažkur važiuoti, jeigu vietoje atsigerti galima. Aš, pavyzdžiui, pusseserės penkiasdešimt metų nemačiau ir nepasiilgstu!..
  Daug, oi daug pasakė Petras, aš, bei kiti iniciatyvus mūsų judėjimo nariai. Žinau tik viena, niekas neprotokolavo, o ryte mes beveik nieko ir neprisiminėme, viską atpasakojo barmenas. Net didžiausi entuziastai buvo keistai abejingi, matyt, labiau paveikti žemės traukos.
–    Matai, – liūdnai konstatavo Petras, – visą bėda, kad mes neorganizuoti. Duotų kas stiklinę šnapso ¬- jei ne pasaulį, tai visą Lietuvą apversčiau.